- gniaužimas
- gniaužìmas sm. (2) Š, gniáužimas (1) 1. → gniaužti 2: Pajutau skausmingą širdies gniaužimą rš. Pati sveikoji yra valgyti apykiečius valgius, tuomet nežinosi nė jokio vidurių gniaužimo Blv. 2. euf. vogimas: Mažus vaikus reikia saugoti, kad neišmoktų gniaužìmo Brt. \ gniaužimas; pagniaužimas; užgniaužimas
Dictionary of the Lithuanian Language.